Ričardo dirbtuvės spausdinti
 
 
 


Apie mano darbus ant darbastalio ir idėjas tiek galvoje, tiek širdyje

Atradau, kad man patinka liesti medį, pirštais jausti jo švelnumą ir pulsuojančią gyvybę jame.

Atradau, kad mano širdis užsidega, kai iš medžio gimsta kūrinėliai, kurie

gali toliau gyventi mūsų buityje ir kasdieniame gyvenime. Aš kalbu būtent apie gyvenimą tų daiktų, kurie paskui pajėgūs tapti mūsų istorijomis. Taip, kaip dabar, parsivežame seną stalą iš močiutės trobos arba indaują - senų kaimo meistrų darbus, restauruojame ir statome garbingiausion vieton – kad gyvenimas tęstųsi, nes mediniai baldai, pagaminti rankomis, konkretaus asmens turi gyvenimo vertę.

 

Ir dar bendrystė. Neįsivaizduoju savo darbo be bendrystės. Man svarbu santykis, kito asmens priėmimas ir per darbą - bendruomenės kūrimas. Ir tame santykyje man labai svarbu priimti mažąjį žmogų – su negale, atmestą, neatrandantį savęs, nepritampantį prie visuomenės reikalavimų, žmogų, kurio silpnume atrandu Dievo stiprybę.

 

 Esu dėkingas Prancūzijos  „Baltojo akmenėlio“ bendruomenei, kurios meistrai su didele kantrybe išmokė mane dailidės amato, taip pat gerbti ir mylėti kartu dirbančius žmones, kokie jie bebūtų. Tai sakau, nes dirbau ir mokiausi šio amato kartu su žmonėmis, turinčiais įvairias negales, su ieškančiais gyvenimo prasmės jaunuoliais. Aš labai dėkingas šiems žmogeliams ir atsakingiesiems, nes tik per juos supratau, kaip galima dirbti kartu su didele meile ir pagarba savo darbui ir vienas kitam.

 

 
 

ricardas@irdarbastalis.lt