IR darbastalis spausdinti
Šventa Ingos istorija

 

Aš gimiau Vilniuje, Lukiškių ligoninėje. Mama sunkiai gimdė. Ji pasakojo, kad gimiau su apsisukusia virkštele. Ir mane norėjo atiduoti kažkokiems bandymams, nes sakė, kad aš gimiau nesveika. Iškart pasakė. Bet mama išgelbėjo, nes mylėjo.

Mane augino mama. Tėvas irgi augino, bet į krikštynas jis atėjo girtas ir išmuštu dantim. Tėvas visada daug gėrė. Paskui mama su juo dėl to išsiskyrė.

Vaikystėje augau pas bobutę, pas tėvo mamą kaime. Lankiau ir darželį, kur mamytė dirbo. Darželyje man buvo gerai. Tik mokykloje nesisekė. Baltupiuose lankiau mokyklą ir iš jos bėgdavau. Man nepatiko. Nebuvo, ką veikti. Man ten buvo per sunku. Iš Baltupių mokyklos pirmos klasės mane perkėlė į 4-ą internatą. Ten buvo geriau nei Baltupių mokykloje. Namo sugrįždavau tik savaitgaliais. Paskui perkėlė į pagalbinę Subačiaus gatvėje, pačią blogiausią mokyklą. Mano draugė Anetą ją vadina nuovada. Ten mokytoja mane mušė per nagus, bet uždraudė tai pasakoti tėvams. Mušė, kad blogai pasiūdavau. Viskas ten buvo blogai. Ten baigiau devynias klases. Ir tuomet su jaunesne sese mokiausi Lengvosios pramonės mokykloje, Baltupiuose. Mokiausi odos siuvimo specialybės. Nieko ten buvo, tik grupė nedraugiška. Baigusi lankiau Mokymo centrą Mes arba, kaip aš vadinu, Jakūbausko centrą. Jis ten buvo direktorius. Gerai ten sekėsi, buvau odos dirbinių dirbtuvėlėse, gaminau raktines, paveikslėlius iš odos, pinigines. Dar lankiau audimo specialybės užsiėmimus. Tik centre Mes mušėsi nedraugiški jaunuoliai. Buvo netvarka. Ten leido daryti, ką nori. Kartą centro Mes auklėtoja Aušra pasiūlė lankyti pal.J.Matulaičio socialinį centrą, ten, sakė, bus man geriau.

Aš ir perėjau ten dirbti. Čia darau atvirutes, kuriu animaciją su Ingrida. Dar man patinka kulinarija, socialiniai įgūdžiai. Dar skaitome Bibliją per maldą ryte. Tik man nepatinka ikonas daryti, nes nuobodu. Čia visi draugiški. Turiu gerą draugę Akvilę.

Dar turiu dukrytę, jai jau aštuoneri. Jos vardas Ugnė. Bet ją augino mano mama. Man būtų vienai per sunku auginti dukrytę. Ji lanko specialiąją Atgajos mokyklą. Labai ją myliu. Kartu žaidžiam, dėliojam dėlionę, padedu jai mokytis raides. Apkabina, kai grįžtu iš kelionės.Tik kartais ji su manimi negražiai elgiasi: neklauso, pasistumdo.

Aš šiaip jau gyvenime viską turiu, gal tik trūksta močiučių, kurios jau numirė. Man labai svarbios jos, jas labai mylėjau, visur mane vesdavosi. Na, gal dar trūksta man šuniuko, kurį nunešė vilkai kaime žiemą.

Ir dar norėčiau pamatyti Jėzų, nes jis atneša stebuklus.

Bet šiaip aš viską turiu ir esu laiminga.

 

Inga Olševskytė

Padėjo paruošti tekstą Inesa Vaitkūnaitė

 



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti