IR darbastalis spausdinti
Priėmimo kultūra

Vilniuje apie 500 vaikų laukia globos. Jie bet kokia kaina bent jau iki 18-os metų norėtų gyventi šeimoje. Turėti tėtį ir mamą, seserų ir brolių. Jie nori būti priimti su savo žaizdomis. Tos žaizdos gązdina, nes jos gali sužeisti ir mus. Ir dar apsipynę daugybė klausimų, mitų ir baimių, kurios stabdo nuo gailestingumo ir priėmimo. Ir dar būtina palaikanti aplinka. Ar ji bus?
Kai ruošėmės priimti Deividą, tai pradžioje turėjome kovoti su internato direktore, įtikinėjančia, kad buvo čia jau tokių herojų, kurie norėjo pasiimti neįgalų vaiką ir po poros metų jį grąžino. O kokia tam vaikui trauma... Paskui Vaikų teisių apsaugoje visaip atkalbinėjo ir nepasitikėjo: tai sunku, jūs jau turite mažą kūdikėkį (tada neseniai buvo gimęs Kazimieras), o kodėl jūs jį norite pasiimti ir pan. Praėjom ir šitą puolimą, jie, žinoma, grūdino, bet kartu ir žeidė, kažkaip sumurkdydavo, pasijusdavau vis silpnesne ir silpnesne. Tada reikėjo atlaikyti šeimos nepasitenkinimą - koks puolimas žemyn - priimtas į šeimą „durnelis“. Palaikymo ar padrąsinimo beveik nebuvome sulaukę, o taip to reikėjo. Tada atlaikyti, kai į daugybę giminės švenčių nebūni dėl to berniuko pakviestas, arba gauni nuorodą, jog į šventę prašome atvykti be vaikų. Kažkada ateina ir asmeniniai klausimai ir abejonės, ar gerai padariau, ar tikrai dėl to yra gerai mano vaikams, man tikrai ne visada pavyksta jį mylėti kaip savo vaiką, matau, kaip jo kvailystes perima mano vaikai, mėgdžioja ir tada pradedu gailėtis, gal paskubėjau, suprantu, kad kartais jam esu pamotė, atkartojanti pasakų stereotipus ir pradedu graužti save. Ir dar keista patirtis per nėštumus kitų vaikų, kai užplūsdavo kažkokia nepaaiškinama neapykanta tam priimtam vaikui - ir kas tada? Tuomet dalindavausi apie tai su vyru, nes daugiau neturėjau niekada su kuo, ir dėdavau dideles proto ir valios pastangas įveikti šį jausmą. Ir, žinoma, malda, susitaikinimo sakramentas.
Perėjusi tai, taip džiauguosi, kad yra bendruomenės, palaikančios priėmimą, kad yra profesionalūs specialistai, padedantys išspręsti konfliktinius klausimus, ir kad apskritai ta priėmimo kultūros dvasia vis labiau artėja prie mūsų durų ir širdžių. Ir artėja labai praktiškai.
 


Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti