IR darbastalis spausdinti




 

Net per smarkiai pavyko šiemet su Adventu

Man atrodo, mes su vaikais gražiai šiais metais pasiruošėme Adventui. Tik Ričardas velkasi paskui, man vėl gi taip atrodo, nes šiaušiasi prieš visas mūsų idėjas arba jose nedalyvauja. Dirba, dirba ir dirba, tai mes be jo imam ir sugalvojam, kaip mums norėtųsi. Jis jaučiasi iškritęs, tai ir nepatenkintas. Na, gal iki Kalėdų kaip nors išoks. Pamėginsim jam padėti: įsuksim jam pačiam nejaučiant į šį vyksmą.

O mes! Mes su vaikais! Turėjom puikų vakarą su mūsų šeimų maldos grupelės mamomis ir vaikais ir pasigaminome 24 avytes, apsivėlusias tikra vilna ir su kasdienėm užduotėlėm. Kazimieras atvilko didžiulį kartono lakštą, jame paruošėme dangų ir žemę, priklijavom pirmąją avytę ir iki Kalėdų galo, kurdami Kalėdų istoriją gaminsime Kalėdų personažus ir klijuosime savo Betliejų.

plačiau
 
Krizinio nėštumo centras

Apie jį aš sužinojau lapkričio 23ąją, kai kaip ir kiekvienais metais savo parapijos bažnyčioje ruošėmės paminėti negimusio kūdikio dieną. Praėjusį kartą atradome, kad ne vien malda per mišias, bet labai stipriai paliečia liudijimas. Paskambinome Zitai, mūsų parapijietei, prisiminę, jog ji aktyviai dalyvauja Gyvybės kultūros judėjime.

plačiau
 
Betzatos bendruomenė tapo tikrąja Tarptautinės Arkos bendruomenės nare

Na, štai beveik po dešimt metų kelionės Betzata priėjo Arkos laivą ir įlipo. Ką gi, geros kelionės jai su visa Tarptautine bendruomene per plačiuosius vandenis. Prieš dešimt metų mudu su Ričardu tik svajojom apie tai, degėm šiuo troškimu, kovojom už šio troškimo realizavimąsi. Kentėjom. Turbūt, galvoju, buvom pamišę nuo šios svajonės, perdeginti nuo Šventosios dvasios, kad lipom kartais per neįmanoma. Ir, ačiū Dievui, tai nenuėjo veltui.

 
 
Ko nepasakiau Dievo sode

Praėjusį sekmadienį buvau pačiame tikriausiame Dievo sode. Ten praėjo mano penkeri puikiausi jaunystės metai, ten aš mokiausi mylėti, kurti, juoktis ir kvailioti, išgyventi, išbūti ištikimybėje...melstis. Ten aš turėjau labai daug ir labai gerų draugų...ir tebeturiu. Ten buvau labai laiminga ir žydinti, kaip dera Dievo sode.

plačiau
 
Pasikalbėjau su Indre

Kažkaip pavasariop žurnalas Ta pati klausinėjo, kokius gražius žmones būtų galima prasmingom temom pakalbinti. Ir aš jiems parašiau, kad man būtų labai įdomu paskaityti pokalbį su Indre Klimkaite, nusitrenkusia Zarasų rajono pakraštin ir taip toliau ir pan. Ir štai netikėtai gaunu savo geros draugės Solveigos laiškiuką su prikabintu pokalbiu - su Indre. Tai yra tie atsakymai, kurie man rūpėjo.

plačiau
 
Vestuvės kitaip

Po vestuvių visi mūsų klausinėjo: na, kaip jums tokios vestuvės? Mes sakėme, kad puikios vestuvės ir kad pirmą sykį teko pabūti prancūziškose vestuvėse nuo pradžios iki galo. Ką jūs, - mums sakė prancūzai, - tai ne klasikinės, tradicinės prancūziškos vestuvės, tai Jean-Baptiste vestuvės. Tai kitokios vestuvės.

Kuo gi jos tokios kitokios?

 

plačiau
 
Jau kitą savaitę Jean-Baptiste ir Alice vestuvės

Ir mes ten važiuosime. Nutirpstu, kai pagalvoju, kad vėl važiuosime per gražiąją Normandiją, pro saint Michel'io kalną, per Bretanę iki pat Atlanto, vėl apsikabinsime su nepaprastai artimais žmonėmis, daug kalbėsimės prancūziškai, kartais daugiau vienas kitą suprasdami ne žodžiais, bet kitaip... vėl vaikščiosime tais pačiais takeliais kaip prieš beveik ketverius metus ir rinksime kaštonus (dabar pats jų metas), lukštensime juos ir valgysime, lygindami skonį su tuo pirmuoju kartu. Ach, kokia dovana mums ten nuvažiuoti, negaila net ir tų taip greitai šiais metais senkančių pinigų. Tikiu, kad sugrįšim su nauju impulsu ir norėsime, ir turėsime jėgų gyventi kitaip.

plačiau
 
Nukirtau putpelei galvą

Tiesą sakant, ne aš pati nukirtau. Su seneliu sutarėm, kad vieną putpelę reikia nukakošinti, o man buvo smalsu, kaip šis procesas vyksta. Norėjau išmokti. O jei kada laikysime ne tik putpeles, bet ir vištas... Vaikystėje kaime esu mačiusi, močiutę parsinešant vištą ar gaidį su kabančia ir kraujais srūvančia galva, o paskui, valgydama iš sriubos ištrauktą vištos šlaunį, žinojau, kad tai tos pačios. Bet jokio vidinio konflikto neturėjau. Gal ir gailėjau to paukščio, kuriuos patiko lesinti arba vaikyti po kiemą, tačiau kažkodėl jokie jausmai atminty neužsiliko.

plačiau
 
Aš taip pat (Yo, también)

Labai norėčiau pamatyti šitą filmą. Apie jį gavau žinutę pavėluotai, jau įvykus seansui. Tik You Tube peržvelgiau ištraukas.

Danielis įsimyli savo kolegę Laurą, bet ji kol kas negali atsakyti tuo pačiu. Moteris nežino, kaip teisingiau pasielgti šioje subtilioje situacijoje, nes vyras turi Dauno sindromą. 34-erių Danielis – pirmasis Europoje žmogus su Dauno sindromu, įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Nuoširdus vyras jaučiasi normalus – jis intelektualus, iškalbingas. Danielis nenori, kad kiti jį vertintų kaip ligonį. Danielį suvaidinęs aktorius Pablas Pineda iš tiesų turi Dauno sindromą ir yra pirmasis žmogus Europoje, kuris turėdamas šią negalią įgijo aukštąjį išsilavinimą.

P. Pineda pelnė geriausio aktoriaus prizą San Sebastijano kino festivalyje.

 
 
Graži įvaikinimo istorija

Vakar man s.Danguolė papasakojo gražią istoriją apie Ugnę, Versmės gimnazijos mokytoją.
Tą moterį su mergaite ir aš buvau sutikusi visai atsitiktinai liepos mėnesio pabaigoje traukiny.
Tiksliau mūsų mergaitės susidraugavo, o tada ir mes beveik tris valandas turėjome gražaus laiko dalintis įdomiom temom. Papasakojau jai apie savo šeimą. Ją sužavėjo mūsų didelė šeima. Tuomet aš visados imuos misijos, pakviesdama gimdyti ir ją dar. Tačiau moteris suabejojo, nes išgyveno daug kartėlio ir įtampos, gimdydama savo mergaitę. Dar ji klausinėjo apie Deividą, apie globos ir įsivaikinimo skirtumus. Nustebinau ją savo draugų istorija, kurie įsivaikino penketą vaikų. Prisiminiau, kad Artumos liepos/rugpjūčio mėn. numeris turi priedą apie įvaikinimą ir globą.
Ir vakar važiuodamos su s.Danguole iš Betzatos bendruomenės, išsikalbėjome, apie tą pačią moterį. Ji apsisprendė įvaikinti savo dabartinio vyro pirmos žmonos sūnų paauglį. Teismo metu paaiškėjo, jog
toji pirmoji žmona, daug gerianti, prieš kokį mėnesį pagimdė mergytę ir paliko ligoninėje. Ugnė susišnibždėjo su vyru, atsistojo ir pasakė: „mes pasiimsime ir šitą vaiką, juk ji yra mūsų berniuko sesuo.
 

 
 
<<  ankstesnis  4   5   6   7   8   9   10   sekantis  >> 


Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti