IR darbastalis spausdinti
Laukimo atradimas

Bet į kiemą įsuka geltonas mokyklinis autobusėlis ir mano laukimas trumpam sustoja. Leidžiuos į pirmąjį aukštą pasitikti. Kieme asistentas, jau iškėlęs iš autobusėlio, vežimėliu atveža devynmetį berniuką. Jis nevaikšto. Cerebrinis paralyžius. Tuoj pusmetis, kaip jis gyvena mano namuose. Tėvas numiręs, o mama atsidūrė Panevėžio moterų kalėjime. Mokykloje kažkurį rytą beeinant į klasę vesti pamokos, susitikau su gretimos antrokų klasės auklėtoja: pasiguodė, kad nežino, kaip čia tam berniukui padėti dabar. Tai ir pasiūliau: galiu priimti, kol mama išeis į laisvę.

Taip jis ir apsigyveno mano namuose. Dabar kiekvieną dieną tarp keturių ir penkių sustingstu prie lango. Į butą įstūmusi vežimėlį, padedu nusirengti, kepu blynus pavakariams ar šiaip ką, klausaus linksmų ar liūdnų istorijų iš jo gyvenimo mokykloje: kažkas prajuokina arba kažkas iš tų pasakojimų suerzina, o gomuryje sukruta virpulėlis ir nuslysta žemyn - taip to vaiko gyvenimas kasdien vis giliau įsismelkia į manąjį ir tampa svarbiu, ir užima vis daugiau ir daugiau vietos. Vis mažiau galiu ir noriu išeiti iš namų, vis rečiau suskamba telefono skambutis, per šį nejudantį berniuką pati sustoju ir vis labiau atrandu laukimo prasmę ir savastį.



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti