IR darbastalis spausdinti
Kodėl verta eiti į biblioteką nemokant skaityti

Taigi mano dideliu prašymu Deividas pradėjo lankyti mokyklos biblioteką. Pirmiausia jis išmoko ten nueiti, tada išmoko rinktis knygas ir dar – pasirašyti, šis gebėjimas paskui mums labai pravertė gaminantis pasą. Dar jis jautėsi labai rimtas, išdidus ir galintis(nedideliame galėjimų lauke – dar vienas galiu), kad štai namo parneša mažesniems knygų, kurios vakarais yra perskaitomos.

Prancūzijoje, vienoje Arkos bendruomenių, kur su šeima praleidome metus, porą kartų per mėnesį visi norintys iš užimtumo dirbtuvėlių buvo kviečiami važiuoti į mediateką. Sykį ir aš pasiprašiau nuvažiuoti su Deividu. Visi maloniai kokias pusantros valandos praleidome jaukioje knygų ir dvd aplinkoje. Vartėme knygas, žurnalus, klausėmės gražios muzikos, bendravome, dalinomės ir išsirinkę kas ką traukėme namo. Niekad nebūdavo, kad niekas iš neįgalių asmenų nenorėtų važiuoti į mediateką, paprastai būdavo keli nuolatiniai mediatekos lankytojai, o kiti karts nuo karto prisijungdavo. Ir kiekvienas turėjo savo pomėgius: Pamenu Cecile visada vartydavo žurnalus ir knygas, susijusias su gėlėmis, mat pati turėjo bendruomenės namuose asmeninę orandžeriją, Kristofas rinkdavosi muzikinius dvd, Pascalis rinkdavosi filmus, jam įdomūs buvo pažintiniai apie Bretanės istoriją ir gamtą - ne sykį iš jo skolinausi pasižiūrėti.
Lygiai taip pat mane sužavėjo Prancūzijos mokykloje vaikų ugdyme įvesta knygos ir bibliotekos pamoka, kurią vaikai turi nuo trejų metų. Pavyzdžiui, trimetės Izabelės klasėje po aktyvesnių užsiėmimų vykdavo kasdien knygelių skaitymo pamokėlė: vaikai pasiimdavo po knygą ir tyliai puslapis po puslapio jas vartydavo. Taip pat visi vaikai kartą per savaitę eidavo į mokyklos bibliotekėlę ir vartydami knygas, išsirinkdavo, kokią knygą pasiims namo vienai savaitei. Kazimieras visada parsinešdavo įspūdingas gamtamokslines knygas apie ugnikalnius arba dinozaurus ir pan., o Izabele - spalvingų paveikslėlių knygas.

Paskui, sugrįžus iš Prancūzijos, ir Lietuvoje išgirdau per radiją vaikų literatūros kritiko K.Urbos komentarą, esą baigėsi ta epocha, kai knygos skaitomos vien dėliojant raides, dabar jas galima skaityti ir žiūrint ar vartant. Tai komiksų knygos, knygos beveik vien su iliustracijomis ar fotonuotraukomis, jas galima skaityti ir nemokant skaityti ir svarbiausia - suprasti perduodamą informaciją.



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti