IR darbastalis spausdinti
kaip aš pavargstu nuo savo vaikų kūrybiškumo

Kol nubėgau parsivesti dviejų mergaičių iš darželio, vyresnysis Vidurių lašais aplašino beveik visą maistą: sriubą, sumuštinius, košę, porą kotletų, visus avižinių dribsnių sausainius, prilašino į cukrų ir į kavą, net į kokoso drožlių maišelį. Viskas apkarto nebevalgomai.

Vaikštinėdami po mišką, vaikai pririnko puokšteles gėlių, padovanojo man. Parnešus namo, paprašiau jas pamerkti, kol viena merkė į stilinę taurelę, kitam nepatiko, trūktelėjo už kelių žiedelių - taurelė nugriuvo, vaza išsiliejo, tada bartynės, kol pagaliau taurelė nukrito ant žemės ir sudužo. Tvarkė, bet vis tiek man reikėjo užbaigti, nes kartais lieka ant žemės stiklo šukių.

Vaikui įdomu, kas bus, jei visą teptuką įmerksi į dažų buteliuką, arba kas nutiks, jei dažus tepsi pirštais, sumaišysi vieną spalvą su kita, išpilsi visus dažus ant stalo ir ištrinsi delnais... - labai suprantu, kaip visa tai vaikui įdomu, bet po kasdienio lakstymo su skuduru po keliolika kartų paskui visus savo vaikus, aš jau mažai beturiu jėgų gilintis į visas subtilybes, o ir labai racionaliai suprantu, kad vieno vaiko kūrybiniai išsiliejimai, visiems kitiems vaikams kainuos ilgu laukimu, kada gi mama vėl sutaupys truputį pinigėlių ir nupirks naujus dažus. Man tiesiog per brangu kas mėnesį pirkti po guašo dėžutę, o juo labiau visiems keturiems po vieną.

Sako, jei vaiko kūrybiškumas bus suvaržytas griežtų rėmų, gali likti slogūs prisiminimai apie pirmąją pažintį su kūryba. Bet ar jūs galite įsivaizduoti, kaip po tokios kūrybiškos be ribų dienos gali atrodyti mama? Jei ji išvis dar atrodo.



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti