IR darbastalis spausdinti
Auklė buvo mergina su negalia

Jau rašiau apie Deividą, prižiūrintį mūsų metukų Onytę. Prašau jo prižiūrėti, neturėdama kitos išeities, bet iš tolėliau prižiūriu juos abu, nes žinau, kad Deividas ne visada reaguos adekvačiai. Kai susirinkus į grupelę pamačiau merginą, sutikusią prižiūrėti šeimų vaikus, pažinau ją. Ji į mūsų bažnyčią atėjo su grupele neįgalių jaunuolių, kurie drauge mokėsi ir vienas per kitą atėjo į bažnyčios bendruomenę. Moteris, ją pakvietusi, buvo gan nauja mūsų parapijoje, merginos nepažinojo. Suprato, jog ji kiek savotiška, bet atvirai ją priėmė tokią, kokia ji yra.
Po maldos grupės, kai vaikai su aukle atėjo bendrai maldai ir vakaro pasakai, tuoj pat merginos paklausiau, kaip jai sekėsi. Ji buvo savimi pasitikinti: „Ai, susitvarkau su visais!“
Kitą dieną paskambinau tai moteriai ir pasidalinau apie vaikų pastabas auklės atžvilgiu. Pasirodo, jos mergaitės irgi pasipasakojo apie nebagarbų auklės elgesį.
Ši mergina turi lengvą, nežymų sutrikimą. Išoriškai net nepastebėsi, jog ji neįgali. Reikia ilgesnio laiko ir bendros veiklos, kad pajustum, kad kažkas ne taip. Tokio sutrikimo žmonės paprastai yra labai geros apie save nuomonės, dažniausiai linkę nepripažinti savo negalių, bet labiausiai emocionaliai problematiški ir nenuspėjami. Deivido mokykloje kažkada mokytoja pasakojo, kaip subūrė iš stipresnių vaikų, daugiau pajėgiančių mokytis, naują klasę. Ši klasė savo elgesiu buvo sudėtingiausia.
Ką gi daryti? Atminty iškyla keletas filmų, kaip antai, „aš esu Semas“, „Forestas Gampas“, „Mano vardas yra Khan“ ir pan., kur žmonės su negalia ypatingai jautriai rūpinosi vaikais, augino savo vaikus, kažkokiu būdu per savo negalę jiems perduodavo moralines vertybes. Taip, turbūt būna ir tokių atvejų, bet ne visi juk būna verti filmo.
Nusprendėme merginai paaiškinti, jog vaikai liko nepatenkinti jos priežiūra ir kad mes dėl to labai apgailestaujame. Ir jei ji norėtų tęsti savo kaip auklės savanorystę, tai ji galėtų kitai auklei būti pagalbininke. Ta prasme, ji galėtų prižiūrėti, bet turi būti prižiūrima ir ji pati, nes vaikams  ir tėvams yra nesaugu su ja.
Iliustruodama šį tekstą įdėjau nuotrauka iš seno foto albumo su grakščia dama. Man atrodo, jog jos išdidumas, pasitikėjimas savimi ir žinojimas, jog ji yra graži ir žavi - labai būdingas tiek tai merginai, išbandžiusiai save auklės vaidmenyje, tiek daugeliui kitiems lengvo sutrikimo asmenims, kuriuos man teko sutikti.


Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti