IR darbastalis spausdinti
Valgymas prie vieno stalo su šeima

Ir kai vaikai pradeda skubėti, nes pro langą už vartelių jau pamatė laukiantį draugą, nuolat jiems kartoju, jog visi draugai palauks ir kad šis laikas mūsų visų kartu prie stalo yra šventas dienos laikas ir pats svarbiausias. O kai besisvečiuojantys seneliai, kviečiami prie stalo, sako, kad mes pavalgysime paskui, įkalbinėju, jog mes valgome kartu ir kartais pridedu visokių svarių argumentų. Arba, jei susėdę prie stalo seneliai nurodo pirmiausia maistą dalinti mažesniesiems, pas mus visi žino, jog pirmiausia maistas patiekiamas vyresniesiems ir svečiams.

Kartais vaikai pakviečia savo draugus prie mūsų stalo, o kartais sakau, kad ne, šį kartą valgysime be draugų. Tada dažnai tie draugai apklijuoja vieną mažą langelį savo veidais ir stebi, kaip mes susėdame prie stalo. Sykį Izabelė paprašė, ar galėtų jos draugė Augustė valgyti drauge. Tąsyk neleidau, pasiūlydama, jog ji turėtų valgyti vakarienę su savo šeima. „Bet ji šeimos neturi, tik mamą“- pasakojo dukra,mat draugės tėtis ir brolis išvažiavę nuolat darbuojasi kažkur užsienyje. Tai ji ir valgys su mama, nes tokia jos šeima šiuo metu, - atsakiau dukrai. Na, kokia čia šeima? - nesutiko mano beveik septynmetė.

Pagalvojau, va, kaip daug vaikai jaučia ir supranta apie šeimą, kartais daugiau negu mes demokratiški suaugusieji.

To švento laiko prie stalo mokiausi dviejuose namuose: vaikystėje senelių sodyboje ir jaunystėje Arkos bendruomenėje Prancūzijoje.



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti