IR darbastalis spausdinti




 

gimtadienis šeimoje

Daiva, kuri kartu su Ričardu pradėjo Betzatos projektą, išvažiuoja į Prancūziją pas Charles de Foucauld (Karolis de Fuko) seseris. Praėjusį sekmadienį buvome atsisveikinimo su ja vakarėlyje. Ten visi gamino jai kalendorių, pažymėdami savo gimtadienius. Nuo mūsų šeimos pažymėjau tik Ričardo gimtadienį, kurį šventėme šiandien. Kodėl? - klausė pažįstama, - kodėl nepažymi ir savo. Neslepiu savo gimtadieno, tiesiog jį mėgstu švęsti savo šeimoje. Man šita šventė kažkaip labiausiai susijusi su šeima, bet ne su draugais. Taip šiandien sveikinome ir Ričardą.

plačiau
 
Mokymosi negalia

Viskas prasidėjo dar darželyje. Man buvo labai keista, kad mano vaikas niekaip neįsimena pirmiausia skaičių: 1,2,3, paskui dar kažkaip 4 ir 5, o toliau tiesiog neatpažindavo skaičių. Suskaičiuot, suskaičiuoja, o jei žiūri į skaičių - neatpažįsta, negali pavadinti. Taip pat beveik iki aštuonerių negalėjo pasakyti, kiek jam metų. Ateina svečiai ar kur nors pažįstami ir klausia: Kazimierai, kiek tau metų, o jis žiūri į mane ir neprisimena. Paskui išmoko pabėgti nuo šio klausimo arba pašniždomis susiskaičiuodavo ant pirštų. Pirmoje klasėje mokytoja tikino, kad nieko čia tokio, išmoks. Praėjo pirmas trimestras, o jis neatpažįsta ir tiek. Surado pats būdą, kaip atpažinti - ant pirštų iš eilės skaičiuoja ir atranda, kuris tinka. Tuomet mokytoja pasiūlė tuos skaičius piešti, lipdyti, gaminti.

plačiau
 
Ką tik gimė dar vienas angelas su trisomijos požymiais

Tėvai ilgai laukė pirmojo nėštumo. Ir štai tas suspurdėjęs mamos įsčiose stebuklas. Jo vystymąsi normaliai vertino gydytojai. Genetikai neturėjo jokių pastabų. Tuoj po Naujųjų jis puikiai gimė ir teliko džiaugtis, bučiuoti, siųsti žinutes pažįstamiems ir artimiesiems, šūkauti, giedoti, vaikščioti švytinčiu veidu, nesulaikyti širdy srūvančių maloniausių jausmų šaltinių...bet tą pat pirmąją akimirką beapžiūrint tik gimusį kūdikį gydytojas diagnozavo: pastebiu Dauno sindromo požymius. Kas tai? Kodėl? Negali būti?!

O aš paklausiu gydytojo: kodėl šią pirmą minutę reikėjo pranešti tą diagnozę? Juk tik po keletos dienų išsiunčiami tyrimai į Genetikos centrą patvirtinti diagnozės? Kodėl negalima buvo leisti nors dvi dienas tėvams pasidžiaugti gimimu? Gal paskui būtų buvę lengviau pakelti šitą sunkią žinią? Šitą svajonių vitražo subyrėjimą į šipulius?

plačiau
 
Viltė skambina pianinu

Viltę, mergaitę su Dauno sindromo negalia, ir jos mamą šiandien sutikau Suzuki muzikos mokyklėlėje. Ten Kazimieras mokosi griežti smuiku. Ir kadangi šios mokyklėlės ugdymo metodikoje labai svarbus yra tėvų vaidmuo, stengiuosi bent kartą per mėnesį nuvažiuoti į užsiėmimus. Jau visi rengėmės namo, kai atsivėrė užsiėmimų, kur mokomasi groti pianinu, durys ir pro jas pasišokinėdama nuo kojos ant kojos išbėgo linksma mergaitė. Tai buvo Viltė.

plačiau
 
Kalėdų tradicijos

Taip šiais metais atrodo mūsų prakartėlė. Beveik pavyko ją užbaigti. Dar gal pavyks tris karalius prisikviesti ateinantį sekmadienį ant to didžiulio paveikslo. Nemažas išbandymas beveik keturias savaites kasdien susėsti prie stalo su Advento vainiku, degti žvakes, aptarti praėjusios dienos užduotį, vėl surasti kitos dienos avytę, su ant jos užrašyta užduotėle, priklijuoti ir t.t. Kartais atrodydavo, jog pati pamečiau prasmę, kodėl visa tai darome. Taip lengva nuklysti į formalumus ir daryti vien todėl, kad taip nusprendei, bet kartu auga valia, stiprinant save nepamesti dvasinio turinio.

plačiau
 
Deividas turi kitus namus

Jau daugiau kaip pusmetį mūsų Deividas yra Betzatos bendruomenėje. Jis ten laimingas, jis ten nori būti, ir kai mes jį aplankome, išvažiuojant jis tarsi praneša, tarsi paklausia: aš čia bū!? Taip, taip, Deividai, dabar tavo namai čia. Gerai jam bendruomenės namuose ir gerai, kad jis turi nors kažkokią fiktyvią savo šeimą, kur gali atvykti pasisvečiuoti, o ir mes aplankome jį. Ir mūsų vaikai jį myli. Ir jis visada yra ir bus mūsų. Mūsų šeimos istorijos dalis.

plačiau
 
Džiaugsmadienis

Šiandien anksti ryte Izabelė, vilkdamasi drabužėlius, manęs primygtinai klausinėjo:„Mama, na, mama, na, pasakyk, kelintadienis šiandien?“ Kažkodėl tylėjau, delsiau, galvojau, ką atsakyti ir nepaklausiau, o kodėl jai tai svarbu, kodėl ji tai nori sužinoti? Man užtrunkant atsakyti, ji nesiliovė zyzusi. Ir kai tik zvimbtelėjo galvoje gera mintis, aš jai pagaliau iškilmingai pranešiau: „Šiandien yra džiaugsmadienis!“

plačiau
 
atsisakė iškart

 Neseniai pažįstama moteris pasakojo apie Paryžiuje jauną sutrikusią šeimą. Jiems ką tik gimė kūdikis su Dauno sindromu. Jie kūdikio nori atsisakyti. Prašiau jos, tu sužinok, aš pažįstu šeimų Prancūzijoje, kurie juos palaikytų, arba pažįstu šeimas, kurios su meile kūdikį priimtų ir augintų.

 

Šiandien gavau trumpą laiškiuką. Ta jauna šeima kūdikio atsisakė iškart...o koks jo tolimesnis likimas, ji nežino...

 

 

plačiau
 
Malda už vaikus, kurie mus limpančiom lūpom bučiuoja

 

Meldžiamės už vaikus, kurie mielai leidžiasi kutenami,

kurie čiupinėja viską limpančiais pirštais,

linksmai velka baloje kojas

ir niekada namie savo batų nesuranda.

 

 

plačiau
 
iš s.Aušros Marijos laiško

Tik prasidėjus pirmajai Advento savaitei gavau iš savo mielos draugės, nuolatinės užtarėjos maldoje, sesutės jonitės Aušros, kuri dabar reziduoja Belgijoje, laiškelį. Su juo vėl sugrįžau prie adventinių vakardienos apmąstymų ir susitikau šv.Juozapo žvilgsnį:

Meldžiuosi už jus visus. Ypatingus linkėjimus siunčiu Ričardui. Nelengva būti tėčiu. Per savo tėvelio laidotuves šį rudenį mačiau, kokią svarbią vietą jis užėmė mano brolio širdy. Tu turi du sūnus, ir jie žiūri į Ričardą. Jis jiems yra gyvenimo pavyzdys.

Svarbiausia mylėti. Kantriai ir išmintingai, ir iki galo.

Su meile maldoje

s.Aušra Marija

 
 
<<  ankstesnis  3   4   5   6   7   8   9   10  sekantis  >> 


Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti