IR darbastalis spausdinti




 

Trijų karalių šventė ir ketvirtojo avantiūra
Namuos per šią šventę visad kepu pyragą. Bet kokį - kokiam tuo metu turiu produktų. Seniau į jį įdėdavau kokį nors savo seną žiedą. Dabar iš Arkos turime keramikinį ženkliuką, kokie būna tradiciniuose Trijų karalių šventės pyraguose Prancūzijoje. Tokių pyragų prekyba su įkeptais amuletais ir pridėta karūna klesti prieš šią šventę visuose prekybos centruose. Tegu ir tikrai ne kiekvienas ir gal net ne kas penkiasdešimtas prancūzas paaiškins, kokia tai šventė, bet pyragus nusipirks beveik kiekviena šeima.
Tais metais, kai Epifanijos šventę šventėme su Arkos bendruomene Prancūzijoje, tą keramikinį paveikslėlį savo pyrago gabalėlyje rado sūnus Kazimieras ir tapo vakaro karaliumi.
plačiau
 
Neatėjusios Kalėdos?

Atrodo, kad taip galėčiau pasakyti... Gal todėl, kad iškritome iš tų visų daugybės mirguliuojančių spalvų jūros ir dovanų rutinos, kad neišsiuntėme nė vieno pasveikinimo - taip ir liko gulėti ant rašomojo stalo krūvelė vokų  su adresais, kad nesustojome prie pasakiškos Betliejaus istorijos, kad neuždegėme paskutinių Advento vainiko žvakučių ir nepabaigėme taip kruopščiai pradėto Advento kalendoriaus...po Kalėdų nuo lango su vaikais nukirpom likusius spalvoto kalendoriaus dienų ritinėlius su pasiruošiamosiomis užduotėlėmis belaukiant šv.Kalėdų ir išmetėm... Gal kitais metais pasiseks...

plačiau
 
Politinis motyvas - pasirinkti gyventi Arkos bendruomenėje

Marie-Hellen yra Arkos Caillou Blanc bendruomemės įkūrėjo Bertrano žmona. Labai paprasta ir švelni moteris, turėjusi sudėtingą paveldimą širdies ligą - jos broliai ir kažkasi iš tėvų mirė nuo tos ligos, o jos gyvenimas, kaip sako ji pati, - stebuklas - dešimtį metų gyvena su persodinta svetima širdimi. Ji priešingai nei vyras, baigęs mokyklą ir dailidės apmokymus, yra prancūzų kalbos ir literatūros specialistė. Jau greit trisdešimt metų, kaip ji su savo vyru gyvena bendruomenėje.

plačiau
 
Dievas nušluosto ašaras
Jau kelintus metus namuose su vaikais piname Advento vainiką iš samanų. Šiais metais dar ir pataisų ilgą juostą iš samanų ištraukėm, bruknių lapų, alksnių žirginėlių. Susukam iš ant žemės beržų primestų šakelių apvalų pagrindą ir tuomet jį apdėliojam samanom. Siūlu apsukam. Juk čia irgi amžino žalumo simboliai - tai ką šiuo apmirusiu laiku gyvybę menančio galima rasti miške.
plačiau
 
Advento rekolekcijos be vaikų
Tiberiados broliai visą laiką Adventą pradeda su šeimomis, bet būtina sąlyga - į tą savaitgalį reikia atvykti  be vaikų. Ir tikrai, kai pagalvoji, Adventas yra vien Marijos ir Juozapo laikas - laukimo laikas, kurį išgyvena du asmenys - pora. Taigi ir mudu su vyru, išsiilgę to laiko, kai būdavome dviese ir vienas dėl kito, susiruošėme išvažiuoti.
Bet ne apie Adventą ir ne apie rekolekcijas noriu pasidalinti, o apie galimybę gausesnei šeimai išvažiuoti be vaikų. Kol jų buvo nedaug, visada palikdavome pas senelius. Dabar jų jau pulkelis, o senelių jėgos ir sveikata nebe tos, kaip prieš septyneta metų. Ir pradedu ieškoti aplinkui, kas dar galėtų pagloboti mūsų vaikus: gal giminaičiai, gal bendruomenė, jei ją turi, dar kaimynai?
plačiau
 
Bučinukas šv.Šeimos asiliukui
Labai norėčiau pradėti Adventą su vaikišku džiaugsmu. Kaip mažutė Izabelytė džiaugėsi pirmą sykį pamačiusi asiliuką. Ji pasiuntė jam oro bučinuką ir dar ilgai kažką jam kalbėjo ir pasakojo. Asiliukas buvo jai dėmesingas.
Susirenkame visi prie šeimos stalos ir su asiliuku traukiam kasdien link Betliejaus.
 
 
Remigijus ieško draugų
Remigijus visą vakarą sėdėjo šalia manęs ir pasakojo, kaip jam ir jo bendruomenei reikia draugų. Jis jau parašė keletą skelbimų ir iškabino bažnyčiose, vienuolyne, Jaunimo centre. Jau greit 20 metų, kaip Remigijus su mama dalyvauja Tikėjimo ir šviesos bendruomenėje, besiglaudžiančioje prie šv.Jono Bosko parapijos. Ten jaunimo beveik nėra, - jo žodžiais tariant, - vien bobutės. Į jo bendruomenę susirenka 8 šeimos, auginančios neįgalius vaikus. Ir jiems reikia draugų, kurie paskambintų, aplankytų, ateitų į bendruomenės susitikimą ir jį pravestų. Savanoriškai. 
plačiau
 
Sūnaus palaidūno brolis
Su dėde trypčiojom sutemus mirkčiojančiuos nuo žvakių kapuos kone vieni. Visų Šventų išvakarėse. Jis norėjo daug papasakoti. Viena iš istorijų turėjo kažką bedra su Šventųjų bendravimu. Prieš vienas Kalėdas jau atgulus, - pasakojo dėdė, - taip aiškiai išgirdau šaukiant savo tėvą. Apsirengęs nuėjo į kapines. Sakė, jog jam niekad nėra baisu ten eiti, ar vienam, ar naktį - jam čia visi savi, visus jis čia pažįsta. Sustojo prie tėvo kapo, uždegė žvakelę, pasimeldė ir atleido. Daugiau niekad nebegirdėjęs tėvo šaukiant.
plačiau
 
Rudens malda

Ša!Viskas miega.
Paskutiniai lapai krenta
Sukdamies, be garso.
plačiau
 
Vaikas paukštis
Mergaitėje Jep su paukščio sparnais nuo pirmųjų filmo kadrų atpažinau vaiką su negalia: tiek jos veido bruožai, mimika, nelaisvi judesiai, išleidžiami garsai... Ne pirmą sykį susiduriu su neįgalaus žmogaus kaip paukščio įvaizdžiu. Cerebrinio paralyžiaus sukaustytom kojom dešimtmetis Andrius, vienerius metus praleidęs mano namuose, žmones piešdavo su sparnais. Turbūt jam nejudančiam vaikštantieji buvo kaip skrajojanti svajonė. Mano draugas Kazimieras su Dauno sindromu, kai ilgai užsilaukdavome troleibuso stotelėje, ištiesdavo abi rankas, užmerkdavo akis ir paragindavo: nu, poleteli!
plačiau
 
<<  ankstesnis  10  11   12   13   14   15   sekantis  >> 


Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti