IR darbastalis spausdinti
Kazimiero Pirmoji Komunija

Kai praėjusį rudenį bažnyčioje kvietė vaikus nuo devynerių pradėti ruoštis Pirmajai Komunijai, Kazimieras vėl pradėjo mane atakuoti: gal jau dabar. Paskui mokykloje per tėvų susirinkimą mokytoja perdavė, jog vaikai, kadangi mokosi katalikiškoje mokykloje, kviečiami ruoštis PK. Aš vėl parėjusi po susirinkimo kalbinu savo vyrą, ką čia darom? O jis savo laikosi: ne, dar per anksti, tegu sulaukia dvylikos metų. Pagaliau Kazimieras parnešė iš mokyklos lapelį su s.Danguolės parašu, jog vaikai raginami ruoštis PK. Ir šitas raštelis buvo paskutinis lašas, užpildęs mūsų visų kantrybes: užrašiau sūnų į pasiruošimo grupelę mūsų parapijoje.

Nepasakyčiau, kad labai jau užsidegęs ar kruoščiai būtų ruošęsis - daugelį kartų gailėjausi nepaklausiusi Ričardo, gal dar visgi reikėjo palaukti...

Prisiminiau savo Pirmąją Komuniją ir pasiruošimą jai - man tuo metu atsivėrė visiškai naujas pasalis - nepažintas dvasinis pasaulis. Močiutė nuvesdavo į bažnyčią ir prieš tai, bet ten buvo tik įdomu, gražu dairytis, smagu susitikti pažįstamus, klausytis muzikos, ateiti pasipuošus išeigine suknele. O paskui, po pamokėlių, kurias mums vieną vasaros mėnesį pravedė seselė vienuolė, atvažiuodavusi į mūsų kaimą iš Kauno, man šventųjų paveikslai pradėjo kalbėti, man sakralus atrodė tas laikas, kai močiutė po vidurdienio išsitraukia maldaknygę ir rožinį ir tyliai šnibžda, aš irgi pažinau ir išmokau kalbėtis su savo Kūrėju, aš irgi turėjau paslapčių, kurias galėjau šnibždėti. O Pirmosios Komunijos dieną ir dabar galiu papasakoti su visom smulkmenom, nereikia jokio kompakto su filmu, tais laikais niekas ir nefilmuodavo. Kaimynė, kaimo siuvėja, pasiuvo baltą suknelę, su suraukta maža gėlyte ant juosmens ir pūstomis rankovėlėmis. Tą rytą labai lijo, tai dėdė mane su pienovežiu nuvežė į bažnyčią. Mano tėvų nebuvo, mane atlydėjo močiutė. Beje, kadangi tėvai turėjo kelialapį į Palangą ir dėl to kelialapio aš niekaip negalėjau dalyvauti atlaidų ir Pirmosios Komunijos šventėje kartu su kitais vaikais. Mano Pirmosios Komunijos šventė vyko savaitę anksčiau dar su vienu vaiku. Mes buvome dviese bažnyčioje labai balti ir matom,i ir patys svarbiausi. Ir labai gerai atsimenu Pirmosios Komunijos priėmimo momentą, kai klūpojau prie presbiterijos tvorelės, degė žvakė ir nuo jos taip švietė, jog visa bažnyčia man atrodė skendi tamsoje, gal dar ir dėl to, kad smarkiai lijo, ir aš buvau visa nepaprasta, nutirpusi, beveik nebesanti, priėmusi Pirmąją Komuniją.

Kazimieras šiaip jau nėra labai kalbus apie vidinius dalykus ir dabar daug nesidalino. Gal irgi buvo paliestas ir sujaudintas naujos dvasinės patirties. Tik linkčiojo galvą, kai klausiau, ar laimingas, ar susitikai su Jėzumi. Paskui vakare dalinosi, jog labai lauks kito sekmadienio, kad vėl galėtų priimti Komuniją. Kam laukti, dabar tu gali kasdien ją priimti. Ir pirmadienį vakare mes vėl nuėjome į šv.mišias.



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti