IR darbastalis spausdinti
Kaip Deividas prižiūri Oną

Reikdavo ruošti vakarienę, o Ona 2-3 mėn. kartais vis dar neužmiega, verkia. Ričardas dar negrįžęs iš darbo. Na, tai statau Deividą prie vežimo ir sakau: supk, kitaip vakarienės nebus. Vakarienė ir apskritai valgymas Deividui - šventas reikalas. Ne visada jis noriai stodavo prie vežimo, kai kiti vaikai žaidžia, bet kiti per maži supti, tai ir stoja didžiausias. Ir kažkodėl jam taip ritmingai pavykdavo stumdyti vežimėlį - po 15 min Ona nustodavo verkusi ir netrukus būtinai užmigdavo, o aš įpusėdavau vakarienę. Gal jo ritmas ir ramybė jai padėdavo užmigti?
Dabar sodinu Deividą pievoje žaisti su dar nevaikštančia Ona : „Na, Ona!“ - prieina Deividas su intonacija, jog dabar jis čia valdys situacją. Kitų vaikų vardus išmokti jis turėjo dėti daug pastangų, Izabelės vardo jis ir lig šiol neištaria, vadina sese, o Onos vardą pasakyti išmoko tą pačią dieną, kai jį supažindinome. Su ja atsisėdęs pievoje žaidžia, prigalvoja visokių kvailysčių jai užimti. Rodys kokį niekelį, kvatosis, išsitrauks iš kišenės kokią savo mažmožinę brangenybę. Bet vis tiek jo vieno su Ona negaliu palikti. Gerai tik, kad palaiko santykį, bet saugumo atžvilgiu juodu palikti nesaugu. Visą laiką juos stebiu iš tolo, kad prireikus viską mesčiau ir bėgčiau tuoj pat taisyti situacijos. Kodėl nesaugu? Nes jei Ona atsisės ant kėdutės krašto su rizika nuslysti ir apsiversti aukštielnika, tai Deividas to tiesiog nepastebi ir nesupranta. Jei Ona sukiš rankeles į žemę ir susikraus į burną, jis pradės juoktis, bet nesupranta, kad reiktų sustabdyti mažylę nuo tokių smaguriavimų. Jei mažylė sugalvos lipti, kur jai gresia nukritimas, tai Deividas nesustabdys, o krentančios nesuskubs sugauti dėl lėtos reakcijos.
Esu sutikusi asmenų su negalia, kurie labai nuoširdžiai džiaugiasi mažyliais, būtinai nori su jais pažaisti, juos nešioti, bet aš visada, jei jaučiu, kad toks fizinis kontaktas gali būti nesaugus mažyliui, labai atvirai pasakau, kad negaliu to leisti. Man taip ramiau, negu įsitempus sekioti abu ir žiūrėti, ar neatsitiks kas nors nepageidautina. Taip dažnai būna Betzatos bendruomenėje, kai Aneta griebia mažylius ir būtinai nori juos nešioti. Bet aš žinau, jog ji prastai mato, žinau, jog ji yra emociškai nestabilus žmogus, todėl jai visad atvirai sakau, jog negaliu patikėti mažylio, kai jis paūgės, tvirtai stovės ant kojų, išreikš savo nuomonę, galėsi vedžioti už rankos. Matau, kaip iš kitų mamų Aneta be vargo pasiima mažutėlius, galvoja, visi esame skirtingi, gal tos mamos tvirtčiau pasitiki, o gal kartais nedrįsta pasakyti „ne“, o gal apskritai nelabai žino, kaip reaguoti - aš tai pasitikiu savo širdimi, kai joje ramu.
  


Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti