IR darbastalis spausdinti
jie niekada nedingsta

Jie, tie žmonės su negalia, niekada nedingsta. Čia tinka iš tos serijos: kur pamesi, ten ir rasi. Kiek kartų buvome pamiršę Deividą, visada atrasdavom. Man nuolat nuostabą kelia, tokia akivaizdi šių žmonių globa iš dangaus. Būdavo per kokias nors šventes skubu, susirenku mažesnius vaikus, bėgu pas senelius, jau visi susirinkę, jau sėdam prie pietų šventinio stalo ir staiga galvon mintis, tarsi meteoras: O Deividas?! Vyras greit sėda į mašiną ir važiuoja jo ieškot. O jis žmogus pareina namo - nieko nėra, atsisėda prie laiptinės ant suoliuko ir niekur nepajudės, nes dabar jo gyvenimo laikas čia ir niekur kitur. Ateis vakaras, naktis, kita diena, savaitė, po rudens žiema, o jis vis sėdės toje pat vietoje ir kantriai lauks su visišku pasitikėjimu, kad ateisime jo pasiimti. Arba, pamenu, Kazimieras, iš Dienos centro irgi su Dauno sindromo negalia, būdavo, lanko, ateina į centriuką, bet staiga dingsta: nei namie, nei kur kitur. Bet kadangi žinojom jo pomėgį elgetauti ir žinojom jo elgetavimo vietas (prie Katedros arba prie Kalvarijų turgaus), tai ten nuvažiuodavom, vietinių elgetaujančių paklausdavom, ir Kazimieras kaip mat atsirasdavo. Geri tie elgetos, labai draugiški, palaikantys vienas kitą, pasirūpinantys vienas kitu - solidari komanda.

Ir Deividas šįsyk atsirado, jis, matyt, atėjo prie parapijos namų, ten kantriai trejetą valandų palaukė ir, vis tik gerokai įvakarėjus ir pradėjus šalti, pasuko stotelės link, kur autobusai jau nebevažiuoja. Tačiau čia jį surado Betzatos savanoriai. Gerai, kad iškart jie puolė jo ieškoti, o tai tas žmogelis būtų sau ramiai prasėdėjęs iki kitos dienos ryto, kol pasirodo pirmieji autobusai, nes jei jam reikia po užsiėmimų namo, tai jis nenueis pas jokius pažįstamus, nes dabar jo gyvenimo kryptis yra namo. Žodžiu, žmonės yra kryptingi, nelabai ir išmuši juos iš kelio.



Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti